Tyrimo grupė rado įrodymų, kad paukščiai su baltomis sparno plunksnomis ir juodais galiukais pakėlė.
Žmonės nuo neatmenamų laikų tyrinėjo paukščius ir kitus skraidančius padarus, kad išsiaiškintų, kaip šie gyvūnai sugeba išsilaikyti ore. Naujame tyrime mokslininkai suabejojo, ar paukščio sparnų spalva turi įtakos jo skrydžio efektyvumui.
Norėdami tai išsiaiškinti, darbo autoriai surinko keletą skirtingų plunksnų iškamšų ir atvežė į laboratoriją tyrimams. Eksperimentai susideda iš to, kad ekspertai įdėjo įdarytus sparnus į vėjo tunelį, šildė juos infraraudonųjų spindulių spinduliais ir tada stebėjo, kas vyksta.
Labiausiai jie domėjosi skraidančiais paukščiais, tokiais kaip juodosios kiros, galai ir žuvėdros. Mokslininkai išbandė kiekvienos rūšies mėginius įvairiomis skrydžio sąlygomis, norėdami išsiaiškinti, ar sparno spalva veikia skrydžio našumą. Pastebėtina, kad skrendantys paukščiai dėl oro srauto iš vienos sparno dalies į kitą kartkartėmis gali įgyti aukštį, net neplakstydami sparnais.
Paaiškėjo, kad tamsios plunksnos tapo karštesnės nei šviesios ir greičiau įkaista nuo infraraudonųjų spindulių. Tačiau paukščiai su šviesiomis plunksnomis prie kūno ir tamsios sparno gale parodė didžiausią skrydžio efektyvumą. Tarp dviejų tokio sparno dalių mokslininkai sugebėjo užfiksuoti iki devynių laipsnių Celsijaus temperatūrų skirtumą. To pakanka, kad būtų sukurta konvekcinė oro srovė, kuri paukščiui galėtų suteikti papildomą pakilimą.
Tolesniais mokslininkų tyrimais bus siekiama išbandyti įvairias plunksnų spalvas ir ištirti jų poveikį gyvūnų aerodinaminėms savybėms. Darbo rezultatai gali būti panaudoti orlaivių statyboje, siekiant sukurti efektyvesnius ir ekonomiškesnius orlaivius.