Amerikiečių biologai atrado dar vieną žmogaus organizmo apsaugos nuo infekcijų mechanizmą - baltymą APOL3, kuris tirpdo bakterijų ląstelių membranas.
Norėdami apsisaugoti nuo infekcijų, žmogaus ląstelės išskiria į muilą panašų baltymą, kuris ištirpina bakterijų membraną ir sukelia jų mirtį. Ląstelės, kurios nėra tiesiogiai susijusios su imunine sistema, tai sugeba, kaip pranešta naujame žurnale „Science“paskelbtame straipsnyje.
Paprastai neimuninės ląstelės aktyvuojamos imuninės sistemos signalais, kurie aptinka infekcijos invaziją ir išskiria signalines medžiagas, tokias kaip gama interferonas. Ypač jautrūs šiam įspėjimui yra kvėpavimo takus ir virškinimo traktą dengiančios epitelio ląstelės, kurios dažniausiai tarnauja kaip „vartai“infekcijai.
Johnas MacMicking ir jo kolegos Jeilio universitete eksperimentavo su šių epitelio ląstelių kultūromis in vitro. Mokslininkai juos užkrėtė Salmonella bakterijomis ir stebėjo, kaip pasikeis įvairių genų aktyvumas reaguojant į „ataką“. Tarp genų, kurie šiuo atveju buvo aktyvuoti ypač stipriai, buvo tas, kuris koduoja APOL3 baltymą.
Be to, eksperimentai parodė, kad ląstelės, kuriose šis genas yra dirbtinai „išjungtas“, infekcijos metu miršta daug greičiau. Autoriai ištyrė APOL3 darbą naudodami elektroninį mikroskopą, pažymėdami, kad baltymas prilimpa prie bakterijų ląstelių ir sukelia jų mirtį.
Verta paminėti, kad Salmonella yra apsupta dviejų membranų: tai daro jas ypač atsparias imuninėms atakoms. Tačiau APOL3 baltymas veiksmingai kovoja su jais, veikdamas kartu su GBP1 baltymu, kurio gamybą sukelia interferonas.
GBP1 veikimo mechanizmas dar nėra aiškus, tačiau jis kažkaip „suskystina“išorinę membraną, leisdamas APOL3 įsiskverbti į ją ir veikti vidinę bakterijų membraną. Jo lipidinis dvisluoksnis tirpsta tarsi muilu ar kitu plovikliu.